2011 m. spalio 15 d., šeštadienis

Meningokokinė infekcija

Kas yra meningokokinė infekcija? Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje, neretai sukelia protrūkius. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

Koks šios ligos sukėlėjas? Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, kuris Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai.

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija? Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

Kokie yra ligos simptomai? Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visais atvejais būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Paprastai ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo), vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.

Koks šios infekcijos gydymas?Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Pacientai kuo skubiau guldomi į stacionarinę gydymo įstaigą.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos? Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu. Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau jas galima skiepyti tik vyresniems nei dvejų metų amžiaus vaikus. Iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi.

Parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

2011 m. birželio 18 d., šeštadienis

Enterohemoraginės E. coli (EHEC) sukeltas viduriavimas

EHEC paprastai sukelia hemoraginį viduriavimą. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Sunkiausia klinikinė EHEC injekcijos forma yra hemolizinis ureminis sindromas (HUS) ir trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP). 2-7 proc. asmenų, sergančių manifestine ligos forma, gali išsivystyti HUS. EHEC gaminamas stiprus verocitotoksinas, vadinamas Shiga 1 ir Shiga 2 toksinais.

EHEC grupės pagrindinis serologinis tipas (E. coli O157:H7) buvo identifikuotas 1982 m. EHEC pagrindinis šaltinis yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną.

Vandens ir maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai. Aprašyti E. coli O157 protrūkiai, kilę per mėsainius, dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, šviežias obuolių sultis, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas. EHEC bakterijos yra pakankamai atsparios rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose daržovėse.

Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti šeimose, ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju.


Kad išvengtume užsikrėtimo ar sumažintume užsikrėtimo riziką būtina:

vartoti pakankamai termiškai paruoštą mėsą ir jos produktus.

Nustatyta, kad 70 laipsnių temperatūros 15-16 sekundžių ekspozicija mėsos gabalo viduje užtikrina bakterijų sunaikinimą;

nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų;

žalias daržoves kruopščiai plauti tekančiu vandeniu, nulupti vaisių ar daržovių žievelę, nuvalytas ir nuplautas daržoves perpilti verdančiu vandeniu;

plauti rankas po kiekvieno sąlyčio su žalia mėsa, žaliomis daržovėmis, po sąlyčio su ligonio ekskretais, prieš gaminant maistą, prieš valgį.